Sveiki atvykę į Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų biologijos mokytojų metodinio būrelio svetainę!

2021-2022 m.m.

 

Išvyka į Lenkijos Podhalę

2021-11-11

 

Kelionės lavina, ugdo smalsumą, kūrybiškumą ir savarankiškumą, taip pat suteikia galimybę patirti nuotykių, įgūdžių, žinių ir, aišku, daug malonumo.

 

Jau keli metai mūsų gimnazijoje tęsiamas projektas „Pažink gamtą“, kurio metu lankome gamtos muziejus, žiūrime filmus apie gamtą, organizuojame konkursus, viktorinas, tačiau labiausiai mėgstame keliauti.

 

Mus seniai domino Lenkijos kalnai. Geografijos, biologijos ir lenkų kalbos pamokose kalbėjome apie Lenkijos Tatrų gamtą, ten gyvenančius žmones. Taigi šį kartą su mokinių grupe išvykome į Podhalę, kad patirtume įspūdžius būdami nepakartojamoje šio regiono atmosferoje, taip pat stebėdami nuostabų kraštovaizdį.

 

Gražią saulėtą dieną atvykome į kalnus. Pirmąją išvykos dieną, plaukdami sraunia Dunajeco upe, iš skirtingų pusių grožėjomės nuostabiais rudeniniais Peninų kalnų peizažais, o rudens spalvos sukūrė įspūdingą atmosferą. Plaustininkai - Flisacy, kuriuos šiandien galima sutikti tik prie Dunajeco upės, pasakojo apie savo darbą, apie kalniečių gyvenimą ir tradicijas. Įdomu, kad Dunajecas yra natūrali siena tarp Lenkijos ir Slovakijos, todėl vienu metu buvome dviejose šalyse -  Lenkijoje, ir Slovakijoje. Mūsų kelionės tikslas taip pat buvo praturtinti žodyną ir išmokti taisyklingos lenkų kalbos, tačiau visiems mokiniams staigmena tapo kalniečių tarmė, kurios kartais visai jie nesuprato. Kai kurie mūsų berniukai turėjo galimybę apsirengti plaustininkų (Flisakų) rūbais, irkluoti ir valdyti plaustą. Paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta, tam reikia praktikos ir įgūdžių.

 

Kelionė į Kasprovo viršūnę suteikė mums išskirtinę patirtį. Buvo labai smagu dar ir todėl, kad beveik visi pirmą kartą  kėlėsi į kalnus funikulieriais (kėlimo aukštis - 1987 m.). Važiuodami funikulieriumi teko pajusti stiprų vėjo gūsį. Tik viršuje patyrėme, kokie stiprūs ir pavojingi gali būti kalnų vėjo gūsiai. Kopti į uolėtą viršūnę buvo labai sunku, net pavojinga, nes stiprus vėjas gali išjudinti žmogų. Tačiau mums pavyko. Grįžome į Kuznicę sveiki.

 

Kitą išvykos dieną nusprendėme įveikti taką iki Morske Oko, kuris yra didžiausias ir ketvirtas pagal gylį gražiausias ežeras Tatrų kalnuose. Tai populiariausia čia atvykstančių turistų vieta. Mūsų gidui Bartekui padedant, patraukėme link gražiausio ir didžiausio Tatrų ežero. Gidas supažindino su elgesio taisyklėmis Tatrų nacionaliniame parke, pasakojo apie krioklius, florą ir fauną. Žalsvuose Morske Okas vandenyse galite tarsi veidrodyje grožėtis aukščiausiomis Lenkijos Tatrų viršūnėmis. Mokiniai stebėjo netgi upėtakius, kurių ten buvo gausu.

 

Zakopanėje radome lietuviškų šaknų. Susipažinome su žemaičių kilmės, mūsų tautiečiu - lenkų dailininku, architektu, rašytoju ir meno teoretiku Stanislavu Vitkevičiumi. Taip pat aplankėme išskirtinio Jaunosios Lenkijos laikotarpio atstovo - poeto Jano Kasprovičiaus - muziejų, kuris įsikūręs Harendoje, stilingame mediniame name. Turėjome galimybę pamatyti kambarius, kuriuose yra daug poeto paliktų daiktų: baldų, įrangos, nuotraukų, rankraščių ir paveikslų. Netoli vilos yra mauzoliejus, kuriame yra Jano Kasprovičiaus ir jo žmonos Marijos palaikai. Susižavėję klausėmės pasakojimų apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Smagu, kad vyresni mokiniai jau buvo susipažinę su jo kūryba mokykloje, o jaunesni galėjo susidomėti poezijos kūriniais.

 

Mus ypač nudžiugino 500 metų senumo Šv. Mykolo Arkangelo bažnytėlė, esanti Dębno mieste, sakoma, kad ji buvo pastatyta nenaudojant jokių vinių. Gidas papasakojo bažnyčios istoriją. Girdėjome seniausių Lenkijos cimbolų skambesį, sakoma, kad jiems daugiau nei 500 metų, yra seniausi Lenkijoje veikiantys cimbolai, kurie taip pat yra įtraukti į UNESCO paminklų sąrašą. Mokytojai prisiminė šią bažnyčią iš filmo apie Janosiką, nes filmas buvo filmuotas būtent čia.

 

Garsiausia Zakopanės promenada – Krupówki, kuri ilgam išliks mūsų atmintyje. Po daugybės įveiktų kilometrų ir patirtų įspūdžių nusprendėme papramogauti, taip pat turiningai praleisti laiką, atsipalaiduoti dideliame vandens parke ,,Chocholovskie termy“. Jame linksminomės net kelias valandas.

 

Šios kelionės metu įgijome naujos patirties, praturtinome žinias ir pamatėme daug gražių vietų. Kai kurie norėtų vėl sugrįžti į Zakopanę. Tai buvo nuostabi išvyka, pilna gerų įspūdžių. Esame labai dėkingi Lenkijos ambasadai Vilniuje ir Vilniaus rajono savivaldybei už paramą ir pagalbą įgyvendinant kelionę.

 

Ilgą laiką prisiminsime nepamirštamas dienas Lenkijoje, akimirkas Podhalėje.

 

 

 

Vilniaus r. Rukainių gimnazijos vyresnioji biologijos mokytoja Alicija Karpovič

 

Straipsnis lenkų kalba skiltyje PL

 

2020-2021 mokslo metai

 

Maliarija mano balkone. Kvietimas į paskaitą

 

2021-02-09

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir „Jaunoji akademija“ (LMAJA) kviečia į nuotolinį renginį iš ciklo „Mokslo žinių dienos“.

 

Vasario 18 d. 17 val. vyks paskaita „Maliarija mano balkone“. Lektorius LMAJA narys, Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos  dr. Vaidas Palinauskas.

 

Registracija į paskaitą:

https://forms.gle/CkdmKytBjgf74ye89

 

1891 metais seras Roland Ross nustatė, kad maliarijos sukėlėjai – Plasmodium parazitai, yra pernešami uodų. Šis atradimas buvo įvertintas Nobelio premija. Nepaisant intensyvių tyrimų, bandant sureguliuoti šios ligos plitimą, pasaulyje kasmet suserga virš 200 mln. žmonių. Tikriausiai, daugeliui atrodo, kad šia liga serga tik žmonės, o Plasmodium spp. parazitais galima užsikrėsti tik tropikuose ar subtropikuose. Šios paskaitos metu apžvelgsime, iš kur šie parazitai atsirado, ar tikrai tik žmonės serga maliarija ir, kaip ji gali atsirasti mūsų balkonuose. Aptarsime, kaip ligos plitimą ir protrūkius gali įtakoti sparti klimato kaita ir žmonių veikla bei, kaip kiekvienas iš mūsų, su minimaliomis žiniomis apie parazitus, galime prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo ir ligų užkardymo.

 

 

2021-01-28

Įvyko pirmoji Vilniaus rajono biologijos olimpiada nuotoliniu būdu

 

2021 m. sausio 14 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II etapas.

Olimpiados vykdymą kuravo Vilniaus r. Švietimo skyriaus vedėja Sofija Segen, olimpiados centras buvo Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija, kurios biologijos mokytoja metodininkė, rajono biologijos metodinio būrelio pirmininkė Regina Komar koordinavo sklandų darbą. Vykdant olimpiadą nuotoliniu būdu, buvo sudaryta rajono mokytojų vykdymo komisija.

Vilniaus r. biologijos olimpiadoje dalyvavo 56 devintų-dvyliktų klasių mokiniai. Iš jų 16 devintokų, 12 dešimtokų, 16 vienuoliktokų ir 12 dvyliktokų.

9-10 klasių grupėje buvo galima surinkti 90 taškų, 11-12 klasių grupėje- 120 taškų.

Skelbiame biologijos olimpiados rezultatus.

 

9 klasės mokinių grupėje

 

I vietą užėmė Ugnė Lapkauskaitė iš Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos, mokytoja Jūratė Taučiuvienė,

II vietą užėmė Erik Kropa iš Nemėžio Rapalo Kalinausko gimnazijos, mokytoja Ala Belevič,

III vietą užėmė Aleks Korsakas iš Rudaminos ,,Ryto“ gimnazijos, mokytoja Rūta Kviatkovskienė.

 

10 klasės mokinių grupėje

I vietą užėmė Modestas Šleinius iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos, mokytoja Alina Kodikienė, II vietą užėmė Daniel Olickij iš Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos, mokytoja Kristina Voitechovič,

III vietą užėmė Jolanta Smuškaitė iš Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos, mokytoja Eleonora Makovska.

 

11 klasės mokinių grupėje

I vietą užėmė Anžela Beliak iš Pagirių gimnazijos, mokytoja Stasė Orlakienė,

II vietą užėmė Kornelia Gurska iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, mokytoja Regina Komar,

III vietą užėmė Onutė Spiridovič iš Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, mokytoja Ala Belevič.

 

12 klasės mokinių grupėje

I vietą užėmė Edvard Romanovski Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, mokytoja Ala Belevič,

II vietą užėmė Laurita Radiševska iš Mickūnų gimnazijos, mokytoja Eleonora Makovska,

III vietą užėmė Viktorija Novošinskaja iš Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos, mokytoja Irena Mikulevič.

 

Nuoširdžiai džiaugiamės, kad nei nuotolinis darbas, nei pasikeitusios olimpiados vykdymo sąlygos nesumažino mokinių noro dalyvauti olimpiadoje ir siekti rezultatų. Dėkojame rajono biologijos mokytojams ir mokiniams už dalyvavimą olimpiadoje ir sveikiname prizininkus!

 

Vilniaus r. Rudaminos ,,Ryto“ gimnazijos

biologijos mokytoja metodininkė Jolanda Repečkienė